Vilnius, Lietuva

Vasara kaip visad prabėgs per greit


Ir vis dėlto šiandien nustembu supratusi, kad jau rugpjūtis. Vasara kaip visad prabėgs per greit. O kaip kitaip gali būti? Juk liko jos tik mėnuo! Nors dabar pakankamai populiaru sakyti, jog mėgiami yra visi metų laikai ir kiekvienas turi savo žavesio - vasarą aš myliu labiausiai. Taip, gražu žiūrėti į besiskleidžiančius žiedus pavasarį, stebėti besikeičiančias medžių lajas, kurios po truputį dažosi raudonai, rudai ir gelsvai, jauku susisukus į mylimiausią pledą lėtai gurkšnoti arbatą ar kavą ir stebėti krentančias snaiges ant jau pusnimis nuklotos žemės. Bet vasara! Kiek daug gali suteikti vasara! Aš dievinu tas smagiai praleistas dienas prie ežero, keliaujant, žaidžiant! Nors šios vasaros planai ir buvo kiek pakoreguoti, bet ji vis tiek nuostabi ir tikiuosi, kad rugpjūtis jos nesujauks.

Kiekvieną darbo dieną pabundu anksti ryte ir lėtai ridenuosi link virtuvinio stalo, kuris jau seniai nebėra virtuvinis dėl „Office from home“ režimo. Žinau, negerai. Bet pagaliau susiėmiau ryte bent atlikti mankštą prieš sėdant prie darbo. Iš tiesų čia ir prabėgo didelė dalis mano vasaros - prie stalo. Ir ta kiekviena laisva minute nuo darbo stengiuosi pasidžiaugti - kažkur nuvykti, kažką nuveikti sau malonaus. Nors dažniausiai tai reiškia „važiuojam šaltos kavos ir pasivaikščioti“, man vis tiek yra gera. Kiekvieną pirmadienį jau laukiu šeštadienio, nes noriu mėgautis šiluma ir saule. Tų šeštadienių liko nedaug, bet džiaugiuosi, jog paskutinę vasaros savaitę galėsiu išnaudoti kiekvieną dieną - džiaugsiuosi atostogomis. Jau dabar planuoju, kiek visko reiks nuveikti.


O štai praėjusį savaitgalį gryname ore praleidau tiek daug laiko! Nors šeštadienis prasidėjo subjurusiu oru ir vizitu į „Ikea“, o tai tikrai neprimena linksmybių gamtoje, tačiau vakarui sušilus ir saulei išlindus puikiai praleidome laiką prie Žaliųjų ežerų. Aš pati savimi negaliu patikėti, jog dvi dienas iš eilės taip aktyviai praleidau laiką! Visuomet jaučiuosi kiek prastai, kad niekaip nepriverčiu savęs pasportuoti, tačiau dabar džiaugiuosi. Be to, pagaliau, nežinau po kiek laiko vis planavimo ir nesuplanavimo iki galo visiškai netikėtai pasiplaukiojome valtimi! Atsimenu, kai buvau maža, tėtis kažkada mus su sese plukdė. Neatsimenu kodėl ir kur plaukėme, bet jau seniai norėjau su ja paplaukti ir vėl. O juk reikia tik atvažiuoti ir išsinuomoti. Vis dėlto kažkodėl esame linkę ilgai planuoti, vis neprisiruošiame padaryti net paprasčiausių dalykų, kurių tikrai norime. O tingėti visada sugebame!

Visiškai spontaniškai užplūdus šioms mintims ir jas išliejus čia, vis dėlto lekiu... gaminti! Vakar taip atsakingai sudėliojau visos savaitės meniu, tikiuosi pavyks jo laikytis!

Linkėjimai,
Ieva


1 komentaras

Instagram

Ievos Adukevičiūtės tinklaraštis Theme by BD.